Vakar vakare einu namo, klausydama savo mėgstamiausių dainų, kol kažkos vyriškis nesumastė manęs palydėti namo. Aš jo klaikiai bijojau, ir kai paklausdavo "Kodėl manęs bijai?"- aš tik numgdavau, kad nėra ko čia bijoti. Jis manęs klausinėjo kodėl tokia nelaiminga, gal neturiu tėvų, o aš jam trumpai atsakydavau, kad man viskas gerai. Jis kalbėjo, kad reikia mylėti gyvenimą, džiaugtis juo. Vėliau jis pastebėjo, kad praėjo savo gatvę, nusispjovė ir greitai apsisuko.

Šiandien nėjau į mokyklą, nes nenorėjau. Nenorėjau visiškai be jokios priežasties. Taigi, ką tik pavalgiau pusryčius, o dabar bėgsiu į laukus su savo šuniuku.

Gero ir turiningo jums trečiadienio!