“I’d rather be absolutely ridiculous than absolutely boring.”

Trilili, kraustausi iš proto. IKI!

Aš kaip vaikas Kalėdų rytą radęs po eglute krūvas dovanų. Šypsausi iki ausų nors dar niekas neaišku, ir nieko niekam dar nesakau nes tada dažniausiai niekas ir nepavyskta. OMG!!! Šokinėju po kambarį, nes džiaugsmas liejasi per kraštus!

“We walk the same path, but got on different shoes. Live in the same building, but we got different views.”

Kaip smagu, kai maži, bet kai kuriems, reikšmingi įvykiai taip pakelia nuotaiką! Manęs net negraudina liūdniausi filmai apie karą, kuriuos butinai turiu peržiūrėti, net mano didžiulė sloga, užkimęs balsas ir gerklės skausmas. Šypsausi gyvenimui, o jis kol kas šypsosi ir man. Trūksta tik pirmųjų snaigių.